tikruonėlis

tikruonė̃lis, -ė adj. (2) d. tikrasis: Mañ išvedžiojo po lygus laukus, po aukštus kalnus, po beržynėlį, po tikruonė̃lį VoL340(Vb). Po lygius laukus, po aukštus kalnus, po beržynėlį, po tikruonėlį Š(Sml).